Ilgai mąsčiau, kokį įrašą šiandien čia turėčiau palikti. Tiek mažyčių nutikimų prašosi atskiro įrašo, tačiau tuo pačiu metu jie yra per maži, kad tą atskirą įrašą paneštų ant savo pečių. Galbūt per daug sureikšminu šio blogo rašymą, tačiau jaučiuosi atsakinga už tai, ką dalinuosi su jumis. Ir visos detalės yra nepaprastai svarbios, nes jose vis dėlto kažkas tikrai gyvena...
Vakar švenčiau savo gimtadienį. Pirmą kartą gyvenime peršokau į didesnį skaičiuką ne Lietuvoje. Keistas jausmas, kai didžioji žmonių dalis sužino apie tavo gimtadienį tik iš visažinės facebook'o programėlės. Dar keisčiau, kad ne tik sužino iš facebook'o, bet ir sveikina ten, nors sėdi toje pačioje klasėje. Na bet nėra ko stebėtis, juk danai gana šalti žmonės, kol pats prie jų neprieini.
Tačiau tai tikrai ne viskas. Gimtadienio rytą mane pažadino daniška dainelė, kurią dainavo mano host'šeima. ,,I dag er det Linas fødselsdag hurra hurra hurra. Hun sikkert sig en gave får, som hun har ønsket sig i år! Med dejlig chokolade og kager til!" (Šiandien Linos gimtadienis valio, valio, valio. Ji gavo dovanų, kurių laukė visus metus! Su šokoladu ir tortu!) Vos pabudus turėjau išpakuoti dovanas. Kokie mainų metai Danijoje be danų - anglų žodyno. O taip pat be H. C. Anderseno pasakų, juk jos yra vienas iš didžiausių daniškos literatūros pasididžiavimų. Tai, matyt, bus mano pirmoji perskaityta knyga danų kalba. Vėliau visi kartu valgėme pusryčius. Įprastai pusryčių kartu nevalgome, nes skirtingu metu keliamės, bet gimtadienis tik kartą metuose, todėl kartą galima ir pusryčius kartu pavalgyti. Daug kakavos ir uogienės. Ir visur Danijos vėliavos. Visi namai mirgėjo raudonai - baltomis spalvomis. Tokia jau keista ta tradicija. Dažnai net vietoj žvakučių ant torto danai smaigsto vėliavėles. Bet net patys danai nelabai supranta, kodėl taip daro...
Taip pat su savo h'sese ir h'mama buvome dideliame muziejuje po atviru dangumi. Šis muziejus nemokamas, visiems visada atviras. Dideliame parke - daug mažyčių namelių. Kiekvienas namelis atspindi tam tikro laikotarpio ir regiono danų architektūrą bei žmonių gyvenimo būdą. Visas parkas ir muziejus labai panašus į mūsų Rumšiškes. Dar viena tikrai miela ir namais dvelkianti akimirka buvo, kai mane pasveikino mainų moksleivė iš Vokietijos (mes mokomės toje pačioje mokykloje). Ji padovanojo man šokoladą. Jį išpakavau po kelių valandų. Ir tai buvo 'Milka' šokoladas. Danijoje sunkiai jo surasi, nebent oro uoste... Buvau pasiilgusi šio šokolado, štai ir susitikome. :)
Mano septynioliktasis gimtadienis praėjo be torto... Kiek keista, nes koks gi gimtadienis be torto. Danai dažnai nesusitinka su tortu per gimtadienius. Bet na aš tikrai norėjau su juo susitikti, nes jis visai geras mano draugas, visad pasaldina gyvenimą... :D Na bet bus tų torų, jei ne šiandien, tai rytoj, o jei ne rytoj, tai šeštadienį.Džiaugiuosi, kad šis gimtadienis buvo kiek kitoks. Ramesnis, pilnas minčių, ilgesio, nežinomybės ir mažų džiaugsmų.
Ačiū Visiems, kurie buvo su manimi. Sapne, laiške, žinutėse, mintyse ir pačiame nuostabiausiame juoke...Ačiū ir tiems, kurie nebuvo. Dar bus laiko pabūti.
Pasidalinu su jumis daniška gimtadienio dainos versija. Nors tai ne ta dainelė, kurią man dainavo mano h'šeima, bet argi nesmagu pasiklausyti danų kalbos, o ir ukulelė fone skamba... ir šis žmogelis mielas. Geros dienos, min venner. Knus.
Vakar švenčiau savo gimtadienį. Pirmą kartą gyvenime peršokau į didesnį skaičiuką ne Lietuvoje. Keistas jausmas, kai didžioji žmonių dalis sužino apie tavo gimtadienį tik iš visažinės facebook'o programėlės. Dar keisčiau, kad ne tik sužino iš facebook'o, bet ir sveikina ten, nors sėdi toje pačioje klasėje. Na bet nėra ko stebėtis, juk danai gana šalti žmonės, kol pats prie jų neprieini.
Tačiau tai tikrai ne viskas. Gimtadienio rytą mane pažadino daniška dainelė, kurią dainavo mano host'šeima. ,,I dag er det Linas fødselsdag hurra hurra hurra. Hun sikkert sig en gave får, som hun har ønsket sig i år! Med dejlig chokolade og kager til!" (Šiandien Linos gimtadienis valio, valio, valio. Ji gavo dovanų, kurių laukė visus metus! Su šokoladu ir tortu!) Vos pabudus turėjau išpakuoti dovanas. Kokie mainų metai Danijoje be danų - anglų žodyno. O taip pat be H. C. Anderseno pasakų, juk jos yra vienas iš didžiausių daniškos literatūros pasididžiavimų. Tai, matyt, bus mano pirmoji perskaityta knyga danų kalba. Vėliau visi kartu valgėme pusryčius. Įprastai pusryčių kartu nevalgome, nes skirtingu metu keliamės, bet gimtadienis tik kartą metuose, todėl kartą galima ir pusryčius kartu pavalgyti. Daug kakavos ir uogienės. Ir visur Danijos vėliavos. Visi namai mirgėjo raudonai - baltomis spalvomis. Tokia jau keista ta tradicija. Dažnai net vietoj žvakučių ant torto danai smaigsto vėliavėles. Bet net patys danai nelabai supranta, kodėl taip daro...
Taip pat su savo h'sese ir h'mama buvome dideliame muziejuje po atviru dangumi. Šis muziejus nemokamas, visiems visada atviras. Dideliame parke - daug mažyčių namelių. Kiekvienas namelis atspindi tam tikro laikotarpio ir regiono danų architektūrą bei žmonių gyvenimo būdą. Visas parkas ir muziejus labai panašus į mūsų Rumšiškes. Dar viena tikrai miela ir namais dvelkianti akimirka buvo, kai mane pasveikino mainų moksleivė iš Vokietijos (mes mokomės toje pačioje mokykloje). Ji padovanojo man šokoladą. Jį išpakavau po kelių valandų. Ir tai buvo 'Milka' šokoladas. Danijoje sunkiai jo surasi, nebent oro uoste... Buvau pasiilgusi šio šokolado, štai ir susitikome. :)
Mano septynioliktasis gimtadienis praėjo be torto... Kiek keista, nes koks gi gimtadienis be torto. Danai dažnai nesusitinka su tortu per gimtadienius. Bet na aš tikrai norėjau su juo susitikti, nes jis visai geras mano draugas, visad pasaldina gyvenimą... :D Na bet bus tų torų, jei ne šiandien, tai rytoj, o jei ne rytoj, tai šeštadienį.Džiaugiuosi, kad šis gimtadienis buvo kiek kitoks. Ramesnis, pilnas minčių, ilgesio, nežinomybės ir mažų džiaugsmų.
Ačiū Visiems, kurie buvo su manimi. Sapne, laiške, žinutėse, mintyse ir pačiame nuostabiausiame juoke...Ačiū ir tiems, kurie nebuvo. Dar bus laiko pabūti.
Pasidalinu su jumis daniška gimtadienio dainos versija. Nors tai ne ta dainelė, kurią man dainavo mano h'šeima, bet argi nesmagu pasiklausyti danų kalbos, o ir ukulelė fone skamba... ir šis žmogelis mielas. Geros dienos, min venner. Knus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą