Susidūrimas su pradžia

Savaitė stovykloje? Ech nieko naujo. Juk kiek stovyklų apkeliauta, kiek susipažinimo žaidimų sužaista. Mainų moksleivių Danijoje stovykla ar vadinamas seminaras iš pradžių nuskambėjo kaip dar viena paprasta, kažkuo į kitas panaši stovykla. Tačiau visas paprastumas buvo toks neįprastas, jog net knaisiodamasi po savo praeitį nieko panašaus negalėjau aptikti. 

Kažkas, rodos, akimirksniu perjungė mano gyvenimo kanalą. Tą savaitę mano akys stebėjo neįprastos išvaizdos jaunuolius, ausys girdėjo įvairiausias kalbas. Nuo ispanų, portugalų, suomių... iki japonų ir tailandiečių. Dažnai taip užsinorėdavau mokėti visas tas kalbas. Visus tuos keistus, niekada negirdėtus ir neištartus žodžius. Taip būtų žymiai lengviau prieiti, atrasti, pažinti. Nors daugiausiai laiko kalbėjomės angliškai (juk nebuvo kito būdo bendrauti su kitataučiais), tačiau vis pastebėdavau, kaip prašnekę savo kalba jaunuoliai nušvisdavo, kaip akimirksniu atgaudavo jėgas. Juk visad gera sugrįžti ten, kur tavo širdis ir protas patiria harmoniją. Sava kalba yra kaip tik ta vieta. Kaip tik tas būdas, kuriuo geriausiai gali išreikšti save. Nes čia tavo laivas neskęsta. (Tebūnie tai kito įrašo pavadinimas). Taigi turėjome įveikti kalbos barjerą. Turėjome išmokti ieškoti ir atrasti kalbant svetima kalba. Su laiku atėjo ir angliškos mintys ir angliški sapnai... 

Bet vis dėl to įvyko keistas dalykas. Iš pradžių negalėjau patikėti, kokie skirtingi yra šio pasaulio žmonės. Kokios skirtingos jų manieros, jų pokštai bei reakcijos. Tačiau vėliau beveik kiekviename užsienietyje pradėjau pastebėti kažkokių neįtikėtinų bruožų. Bruožų, kurie visai tokie patys, kokius turi mano lietuviški draugai. Galbūt tai tik mano protas, nusviestas į naujovių sklidiną realybę, bandė ieškoti savų, pažįstamų dalykų. Galbūt suveikė savisaugos instinktas. Kai nori pasislėpti už tave pažįstančių žmonių. Vėliau visi tie panašumai išnyko. Atradau jaukumą.  Ir visi sutikti žmonės vėl tapo visiškai unikalūs ir į nieką nepanašūs. Tokia būsena aplankė mane pirmą kartą gyvenime. Paplokime.

Visą savaitę bandėme mokytis danų kalbos. En, to , tre, fire, fem... Sakote lengva? Kol neišgirsti to iš daniškų lūpų.  Tuomet suvoki, jog tarimas yra visai kitoks nei mums, lietuviams, gali pasirodyti. Buvome suskirstyti į kalbos grupes: amerikiečiai, meksikiečiai, vokiečiai, azijiečiai, Vakarų europiečiai ir Rytų europiečiai.  Lengviausia kalbą buvo mokytis vokiečiams ir amerikonams. Savo kalbos grupėse jie kalbėjo gimtąja kalba. Visi kiti turėjo stengtis laviruoti trimis kalbomis: anglų, danų ir savo gimtąja. Po kelių valandų kalbos grupėje jaučiausi visiškai apsvaigusi. Tai bent mankšta vasarą linkusiam tinginiauti mano proteliui... Savaitės bėgyje jau galėjau paprašyti vandens bei padėkoti už maistą daniškai.  Tai bent pasididžiavimas. :)

Taip pat buvo puiki proga sužinoti, koks yra užsieniečių požiūris į Lietuvą. Buvo tokių, kurie puikiai žinojo, kur yra Lietuva ir netgi tai, jog jos sostinė yra Vilnius, o ne Ryga. Buvo tokių, kurie norėjo sužinoti ir daug klausinėjo. Kartais klausimai buvo nelabai mieli, pavyzdžiui,: „Aš nieko nežinau apie Lietuvą. Gal gali ką nors papasakot? Neįsivaizduoju, kaip jūs ten galite gyventi.“ Susidūriau su iššūkiu išlikti ramia ir pasitelkiant šaltą protą viską gražiai paaiškinti. Taip pat buvo ir tokių, kuriems Lietuva, Latvija ir Estija yra viena šalis. Taigi su mainų moksleiviais iš Latvijos ir Estijos jautėmės kaip tikri broliai ir seserys. O toks daugelio požiūris padėjo mums, lietuviams, latviams ir estams, labai gerai susibendrauti. Nusprendėme, jog mūsų šalims reikia daugiau bendradarbiauti. Taigi ateity planuojame surengti bendrą projektą. Kodėl gi nesurengus stovyklos? Dažnai žiūrime į tolimus kraštus... Bet gi kur nueisime, jei nemokame žengti pirmųjų žingsnių, kurie galbūt toli nenuveda, bet padeda mums lengviau realizuoti savo didesnius tikslus.

Lietūs čia pažeria naujas idėjas... Reikia jas visas išsaugoti ir ateity realizuoti. Mano ilgametražis maratonas prasidėjo.

Penkios dienos su panašaus likimo laimingaisiais prabėgo akimirksniu. Supratau, jog visos šalys išgalvotos ir nėra jokių mus skiriančių sienų...

YFU Denmark seminaro dalyviai. (12.07.30-08.04)