Tapu Tapu Tapu

Tapu tapu tapu tapu ėjo katinas be batų, kai surado batukus sužinojo džiaugsmelius.
Ir aš čia daug detalių ir mažų nuotykių apturėjau. Mažyčiai dalykai užaugina didelius jausmus manyje. Taigi pabersiu jums čia truputį saldainių.

• Ypatingai vertinu trumpas keliones vietiniais autobusais. Ne dėl to, jog bilietas kainuoja itin brangiai... Ne, visai ne dėl to. Vos įžengi į autobusą, iš karto tampi žymiai laimingesnis nei prieš tai. Autobusų vairuotojai čia patys laimingiausi žmonės. Jie  be perstojo šypsosi ir juokiasi. Dažniausiai bandau daniškai su jais kalbėti, nes turiu įsitikinti ar važiuoju tinkama kryptimi ir šiaip smagu mokytis kalbos tikrose situacijose. Kartą paklausiau vairuotojo, ar važiuoju Dikterparken kryptimi. Jis pasakė : ,,Taip". Aš padėkojus nuėjau atsisėsti, o jis žiūrėdamas į mane veidrodėly, tęsė pokalbį. Tuomet aš grįžau ir turėjau ilgiausia pokalbį savo gyvenime danų kalba. Kalbėjomės kokias 7minutes. Apie paprastus ir man įkandamus dalykus, nes, deja, bet su tokiomis mano danų kalbos žiniomis apie gyvenimo prasmę nepakalbėsi... Išlipus iš autobuso galėjau dangų pasiekti. Kažkokią ypatingą laimės paslaptį tie paprasti žmonės žino. Gal dėl to, jog nuolat juda į priekį savo geltonais autobusiukais... Nors ratu, nors vis aplinkui, bet nieakad nesustoja ir dar kitus įkvėpia eiti pirmyn.

• Angeliškose rūsio tipo Kopenhagos krautuvėlėse galėčiau lankytis kasdien. Vos įžengus į tokią braškinių ledų spalvos krautuvėlę išgirsti durų skambučio garsą. ,,Din-don". Tai ženklas pardavėjui, jog kažkas užsuko į jo parduotuvę. Tose parduotuvėlėse yra daugybė mielų ir originalių smulkmenų... Nuo degtukų dežutėse miegančių megztų peliukų, karamelių, užrašų knygučių iki miniatūrinių senų knygų ir pageltusių atvirukų... Pardavinėjamos atvirukų kolekcijos. Gali sėdėti ten visą dieną ir peržiūrinėti atvirukus, nes visi jie skirtingi, visi savaip kvepia. Gali aptikti net ir prirašytų atvirukų... Keistas jausmas užvaldo, kai supranti, jog kažkieno asmeniškos mintys yra taip lengvai parduodamos... 

• Nors šokolado kainos čia itin didelės ( kaip ir visų kitų dalykų kainos), bet už tad galiu mėgautis nemokamu šokolado kvapu visą parą. Netoli mano mokyklos ir namų yra šokolado fabrikas. Skriejant dviračiu tą kvapą lengva užuosti. Šokoladinis vėjas... Taip , ir tokių būna. 

• Pradėjau lankyti mokyklos chorą. Tai yra visiškas džiaugsmo ir energijos užtaisas. Dainuojame Queen'ų dainas, geriame karštą šokoladą ir daug juokiamės... 

•